Dažniausiai užduodami klausimai

Labai nedaug temų visos žmonijos istorijoje galėjo sukelti tiek absurdų, nesusipratimų ir klaidingų nuostatų. Nuo pat pradžių hipnozės studijas lydėjo fantastiškos prielaidos kaip, pvz., gyvūnų magnetizmas, žvaigždžių įtaka ir panašiai. Netgi dabar populiarūs suvokimai apie hipnozę yra labai painūs, žurnalistiniai pranešimai laikraščiuose nedaug prisideda aiškinant klausimus, susijusius su hipnoze. - Hans Eysenck, Sense & Nonsense in Psychology (1957)

Kas yra hipnozė?

Hipnozė yra iš esmės padidėjusio įžvalgumo būsena arba ,,hiperįžvalgumo" būsena. Hipnozės tėvas, XX amžiaus hipnotizmo kūrėjas Hippolyte Bernheim, rašė:

"Aš apibrėžiu hipnotizmą kaip ypatingą psichologinę būseną, kuri didina pasiūlymų priėmimą. Tai tiesa, kad miegas dažnai sukelia šią būseną, kuri palengvina pasiūlymų priėmimą, tačiau tai nėra būtinas pradinis veiksnys. Tai yra pasiūlymas, kuris valdo hipnozę. (Hypnosis & Suggestion, 1884: 15.)"

Kaip jaučiama hipnozė?

Hipnozė yra suvokimo būsena, susijusi su tikėjimu ir vaizduote ir nesumažinama iki konkrečių jausmų ar pojūčių. Hipnozės patirtis yra pagrindinai nulemta tuo metu priimamų pasiūlymų. Nors žmonės hipnozės metu paprastai jaučiasi atsipalaidavę, sutelkę dėmesį į ankstesnius hipnozės pojūčius, gali sutrikdyti hipnozę. Svarbu būti kantriam, atviram ir per praktiką atrasti savo įprastą hipnozės patirtį.

Ar hipnozė tas pats, kas miegas?

Hipnozė nėra tas pats, kas miegas, nepaisant to, kad žodis ,,hipnozė" kilęs iš graikų kalbos žodžio ,,miegoti". Hipnozės metu žmogus yra budrus ir suvokiantis savo aplinką. Hipnotizuojančiųjų dažnai naudojamas žodis ,,miegoti" tiesiog yra atsipalaidavimo iškvietimo žodis. Tačiau gilios hipnozės būsenoje žmogus gali jaustis užmigęs ir patirti panašią būseną į miegą.

Ar hipnozė yra ,,alfa" smegenų būsena?

Idėja, kad žmonės hipnotiniame transe išskiria didesnį ,,alfa" ar ,,theta" smegenų bangų dažnį, matomą EEG įrašuose, yra pasenusi ir neteisinga teorija, randama tyrimais nepagrįstose hipnozės knygose. Hipnozės neurologinės ir fiziologinės koreliacijos yra specifinės tam tikrai užduočiai, todėl neįmanoma sukurti vieno aiškaus hipnotinio transo žymeklio.

Ar bet kas gali patirti hipnozę?

Hipnozę gali patirti bet kas, nes ji yra lygiavertė kasdieninėms sąmonės būsenoms, tokioms kaip sapnavimas ar vaizduotės veikla. Hipnozė yra pagrįsta tikėjimu ir vaizduote, todėl, jei tikite arba įsivaizduojate, kad esate hipnozėje, tuomet jūs esate hipnozėje. Norint sėkmingai pajausti šią būseną, svarbu turėti teigiamą požiūrį ir tikėti, kad hipnozė yra paprasta.

Ar kai kurie žmonės lengviau hipnotizuojami?

Žinoma. Kai kuriems žmonėms įmanoma lengviau įeiti į hipnozę – tai gali būti natūralus gabumas arba praktikos rezultatas. Bet kas gali tai padaryti, su šiek tiek praktikos ir instrukcijomis visi gali išmokti gerinti savo gebėjimus.

Ar hipnozės metu esu kažkieno ,,galioje", ar kontrolėje?

Ne, jūs negalite būti priverstas eiti į hipnozę prieš savo valią arba priverstas daryti kažką gėdingo ar nepriimtino esant hipnozėje. Hipnozėje jūs paprastai esate sąmoningas ir kontroliuojantis viską, kas vyksta. Kai kurie ankstyvieji tyrėjai manė, kad hipnozėje galima priversti žmones atlikti antisocialius veiksmus, tačiau tolesni tyrimai parodė, kad hipnotizuoti subjektai šiuo atžvilgiu nėra linkę daugiau laikytis pasiūlymų nei nehipnotizuoti žmonės. Kitaip tariant, net giliausiose hipnozės būsenose jūs išliekate savo pasirinkimų kontrolėje ir nepriimate pasiūlymų, kurie jums kelia nors ir nedidelį nepatogumą.

Ar aš galiu užstrigti hipnozėje?

Ne. Taip pat, kaip jūs negalite užstrigti svajonėje, savo vaizduotėje ar meditacijoje. Laikui bėgant, jūs arba natūraliai užmigsite, arba sutelksite dėmesį į aplinką; hipnozė yra laikina protinė būsena.

Ar tai reiškia, kad aš esu silpnos valios ar linkęs į patiklumą?

Nėra jokio ryšio tarp naivumo ir imlumo hipnozei. Hipnotinis įtaigumas, arba gebėjimas teigiamai reaguoti į idėjas patirtiniu ar emociniu lygmeniu, yra ne intelekto silpnybė, o vertingas privalumas. Geru įtaigos gebėjimu dažnai pasižymi labai savidisciplinuoti žmonės, pavyzdžiui, kariai, sportininkai ir sėkmingi verslininkai.

Ar hipnozė yra meditacijos forma?

Hipnotinis atsipalaidavimas dažnai lyginamas su tam tikromis meditacijos formomis, kurios labai sutampa. Tačiau pagrindiniai hipnozės ir meditacijos tikslai paprastai skiriasi, nes meditacijoje meditacinio transo pasiekimas dažnai laikomas tikslu savaime, o hipnozės ,,transas" laikomas priemone per savitaigą pasiekti asmeninę transformaciją. Į tikslą nukreipta įtaiga nėra dominuojanti tradicinės meditacijos kryptis.

Koks yra ryšys tarp hipnozės ir savęs hipnozės?

Šūkis ,,Visa hipnozė yra savęs hipnozė" yra tik iš dalies teisingas, nes dalyvio vaizduotė hipnozėje vaidina svarbų vaidmenį. Stanfordo universiteto atliktame anketinės apklausos tyrime dalyviai mato hipnotizuotojo vaidmenį ne kaip autoriteto figūrą, bet kaip ,,gido". Dalyviai pasyviai sekė instrukcijas ir automatiškai reagavo į siūlymus iš savo vaizduotės. Hipnozė nėra aktyvus sąmoningas laikymasis, o veikiau reakcija, kurios stimuliavimas atsiranda per sugestiją ir vaizduotę.

Ar yra skirtingų hipnozės panaudojimo būdų?

Istorijoje hipnozė buvo naudojama įvairiais būdais. Pradžioje ji buvo naudojama be sugestijos ar kitų terapijos technikų, manipuliuojant kūno padėtimi, siekiant išgydyti ligas. Vėliau buvo pristatyta verbalinė sugestija kaip terapinis įsikišimas. Sigmundas Freudas hipnozę pristatė kaip priemonę, skirtą vėl patirti vaikystės prisiminimus ir pasiekti supratimą apie pasąmonę. Po Antrojo pasaulinio karo hipnoterapeutai integravo įvairių psichoterapijos formų metodus, atsirado daug hipnozės stilių. Dabar daugelis hipnoterapeutų Jungtinėje Karalystėje praktikuoja integracinę psichoterapiją, derindami hipnozę su kitomis terapijos formomis.

Kur galima rasti naujausių hipnozės tyrimų?

,,International Journal of Clinical & Experimental Hypnosis", ,,American Journal of Clinical Hypnosis" ir ,,Contemporary Hypnosis" yra pagrindiniai recenzuojami moksliniai žurnalai hipnozės srityje. Juos leidžia atitinkamai Klinikinės ir eksperimentinės hipnozės draugija, Amerikos klinikinės hipnozės draugija ir Didžiosios Britanijos eksperimentinės ir klinikinės hipnozės draugija.

Kokie yra įrodymai, kad hipnozė veikia?

Hipnoterapija buvo analizuojama ir eksperimentuojama nuo pat pirmųjų psichologijos dienų. Britų medicinos žurnale ,,British Medical Journal" paskelbta ,,Klinikinė apžvalga", patvirtinanti hipnozės veiksmingumą malšinant skausmą ir gydant įvairias ligas, ypač nerimą, skausmą ir nemigą. Kiti tyrimai rodo, kad hipnoterapija yra veiksminga gydant tokias ligas kaip fobija, nutukimas ir su vėžiu susijęs nerimas. Be to, Jungtinės Karalystės Vartotojų asociacijos apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 2000 žmonių, parodė, kad 82 % hipnoterapijos klientų manė, jog po gydymo jų būklė pagerėjo.

Ar hipnozė yra greitas sprendimas?

Hipnoterapija yra viena iš greičiausių psichoterapijos formų, tačiau idėja apie momentinius stebuklingus išgijimus yra klaidinga. Remiantis 42 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, kuriuose dalyvavo keli tūkstančiai dalyvių, duomenimis, vidutinė gydymo trukmė yra apie 3,7 savaitės. Seansų skaičius per savaitę nenurodomas, tačiau manoma, kad realus skaičius yra vidutiniškai 4-5 seansai. Hipnoterapija paprastai yra šiek tiek greitesnė už kitas trumpalaikes terapijas ir veiksmingesnė per trumpesnį laiką, tačiau paprastai ji trunka ilgiau nei vienas seansas.

Ar hipnozė yra ,,pripažinta" terapija?

Jungtinėje Karalystėje hipnoterapija laikoma papildomos ir alternatyviosios medicinos (PAM) forma, o hipnopsichoterapija pripažįstama kaip integracinės psichoterapijos šaka. Didžiosios Britanijos medicinos asociacija (BMA) hipnozės terapinę naudą pripažįsta nuo 1892 m., o Lordų rūmų komitetas ją priskiria PAM kategorijai. Jungtinės Karalystės psichoterapijos taryba ir Europos psichoterapijos asociacija hipnopsichoterapiją pripažįsta kaip nusistovėjusį psichoterapijos modelį.

Kam galima naudoti hipnozę?

Hipnozė sėkmingai naudojama įvairioms medicininėms ir psichologinėms ligoms gydyti, taip pat sportininkams, siekiant pagerinti rezultatus, specialistams, siekiant verslo sėkmės, menininkams ir poetams, siekiant įkvėpimo ir savęs pažinimo. Ją taip pat naudojo įvairių kultūrų ir religijų žmonės per visą istoriją, kad padėtų spręsti kasdienes problemas, įveikti baimes ir padidinti pasitikėjimą savimi. Tačiau, nepaisant plataus jos pritaikymo spektro, dar daug ką reikia sužinoti apie hipnozės panaudojimo galimybes.