Hipnoterapijos demistifikavimas: šaknys, mokslas ir asmeninės transformacijos pagrindai

Vaiva

1/29/20244 min read

Kokia pirma mintis ateina į galvą išgirdus žodį "hipnozė"? Lengvai įsivaizduoju akinančiai apsirengusį menininką, svyruojantį švytuokle priešais nelaimingo kliento nosį ir, mano tuometiniu supratimu, "užhipnotizuojantį" jį į paslaptingai gilią būseną. Tai primena sceną iš mistinio Michailo Bulgakovo romano "Meistras ir Margarita", bet toli gražu ne terapiją. Nors hipnoterapija pripažįstama kaip viena praktiškiausių terapijos sričių, mitai, baimės ir patikrintos informacijos trūkumas vis dar sudaro neobjektyvų įspūdį. Siekdamas padidinti susidomėjimą klinikinės hipnoterapijos nauda, dalijuosi tekstu, kuris padės demistifikuoti hipnozės suvokimą, supažindinsiu su skirtingomis hipnozės mokyklomis ir panagrinėsiu mokslu pagrįstą hipnoterapijos šaką.

Hipnoterapija ir kasdienė savihipnozė

Nors Lietuvoje apie hipnoterapiją vis dar žinome nedaug, ši psichoterapijos sritis aktyviai analizuojama nuo pat pirmųjų psichologijos dienų. Hipnoterapija yra plačiai praktikuojamas ir pripažintas psichoterapinis metodas, kuriame naudojama hipnozė. Hipnozė - tai metodas, kuriuo pasiekiama padidėjusi sąmoningumo būsena. Ji dar vadinama "hipersąmoningumu" ir pagerina pasiūlymų priėmimą terapiniais tikslais. Šie tikslai gali apimti asmeninį tobulėjimą, problemų sprendimą, streso ir nerimo mažinimą, fizinio skausmo ir psichosomatinių sutrikimų gydymą. Po terapijos asmenys išmoktas priemones gali taikyti kasdieniame gyvenime.

Hipnozės ir hipnoterapijos institutas (Jungtinė Karalystė) pažymi, kad kasdieniame gyvenime dažnai hipnotizuojame save beveik kasdien (ukhypnosis.com). Tikime automatinėmis neigiamomis mintimis, atidžiai klausomės savo vidinio kritiko ir manome, kad esame netinkami. Toks susitapatinimas su mintimis taip pat laikomas hipnoze, tačiau šamanas ar kvalifikuotas specialistas seanso pats nevykdo. Šiuo atveju užsiimame atvirkštine savihipnoze. Hipnoterapijoje specialiai taikomi metodai, padedantys mums pereiti nuo neigiamų minčių prie teigiamų pokyčių.

Ezoterinės hipnozės šaknys

Gilindamiesi į hipnozės ištakas, galime geriau suprasti jos veikimo principus. Hipnozės kategorijos skirstomos į tris pagrindines mokyklas: dvasinės praktikos, "transo tipo" hipnozė ir klinikiniais įrodymais pagrįsta hipnozė, kurią taikau savo praktikoje. Iš tiesų klinikinėje hipnoterapijoje žodis "transas" nevartojamas; šiame tekste jį vartosiu tik mokykloms apibūdinti. Kad geriau suprastumėte hipnozės mokyklų skirtumus, trumpai paaiškinsiu kiekvienos atskiros mokyklos ypatumus.

Pirmoji yra dvasingumo mokykla. Atgimstant dvasingumui, beveik kiekvienas iš mūsų yra išbandęs šamaniškas ar įvairiapuses ezoterines praktikas. Šios praktikos gali apimti, pavyzdžiui, maldą, giedojimą, garsų ir kvapų sukeltas būsenas arba psichodelinių medžiagų ritualus, kurie vis dar praktikuojami ir šiandien. Būtent dvasinės praktikos yra pirmieji šaltiniai, kuriuose minimos ir patiriamos hipnagoginės būsenos (sąmonės būsena, apimanti mus prieš pat užmiegant, kai kūnas yra visiškai atsipalaidavęs). Šios praktikos yra labai svarbios hipnoterapijoje kaip pagrindai, paskatinę tolesnį minėtos būsenos tyrinėjimą. Pagrindinis skirtumas nuo klinikinės hipnoterapijos yra tas, kad ši gilaus atsipalaidavimo būsena dažnai mažiau suvokiama sąmoningai, nepilnai kontroliuojama ir kartais atsiranda spontaniškai - jai trūksta aiškiai apibrėžtos struktūros.

Antroji, kiek lengviau suvokiama, yra "transo tipo" hipnoterapija. Čia taip pat girdime apie eriksoniškąją, transcendentinę, regresinę hipnoterapiją ir kitas hipnozės subkategorijas, kurių pagrindinis tikslas - hipnozės būdu sukelti klientui pakitusią sąmonės būseną. Palyginti su klinikine hipnoze, svarbiausias šios mokyklos skiriamasis trūkumas yra pačios minėtos būsenos neapibrėžtumas ir mokslo galimybės įrodyti jos pagrįstumą.

Trečioji mokykla yra klinikinė hipnoterapija, kurios pavyzdys - kognityvinė elgesio hipnoterapija, dar vadinama "hipno CBT". Tai psichoterapinis metodas, grindžiamas fundamentaliomis psichologijos teorijomis, kuriose derinama kognityvinė elgesio terapija, hipnozė ir sąmoningumo technikos, siekiant pagerinti psichologinę savijautą. Vienas pagrindinių kognityvinės hipnoterapijos bruožų yra saugumas - klientas visos sesijos metu kontroliuoja situaciją ir yra budrus, todėl gali priimti tik tuos siūlymus, kuriuos nori priimti. Kitaip nei ankstesnėse hipnozės mokyklose, čia siekiama ne pasiekti gilaus atsipalaidavimo būseną kaip galutinį rezultatą, bet naudoti ją kaip asmeninės transformacijos priemonę.

Kognityvinė elgesio hipnoterapijos (eiga ir mokslas)

Kognityvinės hipnozės metu, taikant tokias technikas kaip kūno atpalaidavimas, meditacija ir kvėpavimas, klientas pasiekia hipnagoginę būseną, o vėliau - padidėjusio įtaigumo būseną. Šioje būsenoje klientas yra visiškai sąmoningas, aiškiai suvokia aplinką, geba kontroliuoti savo veiksmus ir priimti sprendimus. Taigi mintis, kad hipnozės paveiktas žmogus yra visiškai imlus vedančiojo terapeuto siūlymams, yra klaidinga. Šis procesas gali priminti meditaciją, tačiau hipnoterapija žengia toliau - pasiekus gilų atsipalaidavimą, klientui pateikiami pasiūlymai. Būtent esant "hipersąmoningumo" būsenai sumažėja kritinis mąstymas, analitinis protas tampa atviresnis siūlymams ir klientui tampa lengviau keisti savo elgesį.

Dirbdama kaip klinikinė CBT hipnoterapeutė, pastebėjau, kad reikšmingas klinikinės hipnoterapijos privalumas - jokio dviprasmiškumo. Turime aiškią struktūrą, procesą ir kliniškai patikrintas metodikas, užtikrinančias rezultatus. Klinikinė hipnozė pagrįsta moksliniais tyrimais, akredituota klinikinių asociacijų ir mokslo bendruomenės pripažinta kaip klinikinės hipnozės šaka.

Tinkamos hipnozės srities pasirinkimas

Šiuolaikinė hipnozė sėkmingai taikoma profesionaliems sportininkams, darbo aplinkoje, gimdymo ar hroniško skaumo prevencijai, taip pat siekiant pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę ir savęs pažinimą bei pasiekti geriausių rezultatų. Nėra nė vienos geresnės ar blogesnės metodikos, tinkančios visiems. Tiek dvasine, tiek mokslu pagrįsta hipnozė gali būti veiksminga ir padėti asmenims pasiekti užsibrėžtų tikslų. Kai kuriems gali būti įdomu ir naudinga išbandyti dvasines praktikas ir keliones po praeitus gyvenimus. Kitiems, priešingai, saugumą gali suteikti tiksli hipnoterapijos struktūra ir moksliškai patvirtintos metodikos. Todėl renkantis hipnozės sritį patartina asmeniškai įvertinti, kokios patyrimo ar pasiekto rezultato norima.