Jaudinantis vasaros nuovargis ir išmoktos pamokos, kaip priimti savęs realizavimo kelyje sutiktus paprastus žmones

Jaudinantis vasaros nuovargis ir išmoktos pamokos, kaip priimti savęs realizavimo kelyje sutiktus paprastus žmones

Dažnai susimąstau, ar šis kanalas man yra labiau platforma dalintis savo įžvalgomis ir patirtimi. Ar vis tik - tai priemonė, padedanti įsigilinti ir pritaikyti gyvenime išmoktas pamokas. Tačiau neabejoju, kad mano pasidalintos patirtys gali jums būti praktiškai naudingos.

Šį kartą mano dėmesį patraukė neseniai praskriejusi vasara. Giliai pamąsčiusi supratau, kad vasaros, nors ir neabejotinai puikios, jos taip pat ir vargina. Štai kokius įspūdžius ir prisiminimus parsinešiau į auksinį rudenį. Keliavome, juokėmės, sportavome ir gerinome sveikatą. Susitikome artimų ir tolimų draugų, susipakavome ir išpakavome, o kartais jausdavome, kad lenktyniaujame su laiku. Tikriausiai pagalvosite, o kodėl reikia lenktyniauti, juk reikia mėgautis karštomis dienomis ir atsipalaiduoti. Pilnai su jumis sutinku, bet…

Nors vasara dar tik buvo prasidėjusi, o mes buvome pavargę nuo visų planavimo ir laukimo momentų. Nesupraskite manęs klaidingai; vasara yra nuostabi – ankstyvi rytai, ilgi vakarai, nerūpestingos dienos, šiltos jūros bangos ir gaivinanti ežerų ir upių gelmė. Tačiau spaudimas, kad kiekviena akimirka turi būti paskendusi vasaros spinduliuose, o pasislėpusios paplūdimio smiltys batuose, kojinėse ir kilimo šereliuose nuolat privalo priminti turiningai praleistą dieną - gali išsekinti.

Kodėl mes menkiname įprastą džiaugsmą ir koncentruojamės į būsimą laimę? Ar tai vartotojiška visuomenės prigimtis? Ar žinome, kaip atrodo „pakankamai“? Manau, kad tai įmanoma, jei tai tampa vidine, o ne išorine būsena.

Dažnai save apgaudinėjame pažadėdami sau, kad kai pasieksime norimų tikslų „ TADA BŪSIME LAIMINGI“. Ar šis siekis, verčiantis mus vytis, pasiekti ir pasimesti vasaros atmosferoje, yra skatinamas baimės kažką praleisti?

Galbūt ši baimė kyla iš mūsų nesugebėjimo įvertinti tai, ką jau turime. Dėl mūsų tendencijos įprastą dalyką vertinti kaip savaime suprantamą, jis praranda galimybę būti įdėtas į pinigais nepamatuojamų džiaugsmų dėžutę.

Supratau, kad įprastumo baimė yra giliai įsišaknijusi mumyse. Esu dėkinga už sugrįžusį rudenį, nes jis leidžia man būti savo rutinoje, sulėtinti tempą ir mėgautis nuostabiai įprastomis akimirkomis: būti su savimi, įkvėpti atpalaiduojančių smilkalų kvapą, šildyti rankas karštu svarainių arbatos puodeliu. O svarbiausia padėkoti sau ir visiems, kurie šią dieną padarė ypatingą.

Apibendrinant, esu patenkinta savo gražiai įprastu gyvenimu. Leisiu skleistis dėkingumui už kiekvieną dieną ir nustosiu vaikytis sunkiai suvokiamo „IR TADA BŪSIU LAIMINGA“. Mano planas – kiekvienoje dienoje rasti vasarą.

Terapeutas pataria

Šiandieniniame žiniasklaidos prisotintame pasaulyje, pripildytame informacijos, palyginimų ir nepasiekiamų standartų, yra sunku išbūti ramiems. Šie palyginimai gali sukelti stresą, įtampą, iškreiptą savęs ir pasaulio suvokimą, bei skatinti perfekcionizmą.

Pasigilinkime į savirealizacijos teorijų, ypač Abrahamo Maslow, išmintį. Jis teigė, kad žmonės turi poreikių hierarchiją, kurios viršūnėje yra savirealizacija. Savirealizacija – tai viso savo potencialo realizavimas ir asmeninio augimo bei pilnatvės siekimas.

Norint realizuoti save, labai svarbu įsijausti į gražiai įprastus gyvenimo aspektus. Kiekvieną dieną apmąstykite tai, kas jau yra nuostabu. Suderinkite savo norus su vertybėmis tiek asmeniškai, tiek šeimoje.

Darykite tokius sprendimus, kurie džiugina jus ir jūsų artimuosius šiandien, o ne atidėkite laimę kokiai nors tolimai ateičiai, pavyzdžiui, kitai vasarai. Tai darydami jūs aktyviai įsitraukiate į savirealizacijos kelionę, kuri tęsiasi kiekvieną dieną. Taip įprasta tampa nepaprasta, o kiekviena akimirka yra žingsnis gyvenimo pilnatvės link.

Iš visos širdies,

Vaiva