Kaip jaučiasi hipnozė? Apie patirtį, kuri nuramina protą ir grąžina į save
10/1/20252 min read
Kai kalbame apie hipnozę, dažnas pirmiausia klausia: „Tai kas tai per būsena?“ Ar tai miegas? Ar žmogus viską girdi? Ar lieka sąmoningas?
Hipnozė – tai natūrali sąmonės būsena, kurioje žmogus yra giliai atsipalaidavęs, tačiau tuo pačiu išlieka sąmoningas, gebantis girdėti, stebėti ir reaguoti. Ji dažnai lyginama su tuo momentu tarp miego ir būdravimo, kai kūnas jau pailsėjęs, o protas vis dar lėtai plaukia mintimis – ramiai, be įtampos.
Patirtis: kai triukšmas galvoje nutyla
Hipnotinė būsena dažnai apibūdinama kaip „vidinės tylos“ patirtis. Tai momentas, kai mintys, kurios nuolat skuba, kritikuoja ar kelia nerimą, nurimsta. Lieka tik švelni, švari vidinė erdvė – be įtampos, be spaudimo, be „reikia“ ar „turiu“.
Klientai dažnai sako:
„Tai pirmas kartas, kai galvoje buvo tylu.“
„Jaučiausi tarsi buvau su savimi – be triukšmo, be skubėjimo.“
„Tai buvo ne miegas, bet tarsi gilus poilsis – su aiškiu vidiniu žinojimu, kad esu saugus.“
Kodėl tai veikia?
Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad hipnozės metu mažėja Default Mode Network (DMN) – smegenų tinklo, susijusio su klajojančiomis mintimis ir savikritika – aktyvumas. Kitaip tariant, tai būsena, kai protas nustoja blaškytis tarp praeities ir ateities, ir žmogus pagaliau atsiranda čia ir dabar.
2018 m. atliktas tyrimas (Frontiers in Psychology) patvirtino, kad hipnozė mažina DMN aktyvumą, o tai koreliuoja su padidėjusiu dėmesingumu ir sąmoningumu.
Kiti tyrimai (Kirsch et al., 2020) rodo, kad hipnozės integravimas į kognityvinę elgesio terapiją padidina terapinį efektyvumą: mažėja nerimo lygis, gerėja miegas, greičiau įsitvirtina elgesio pokyčiai.
Kaip hipnozė jaučiama fiziškai?
Atsipalaiduoja kūnas (dažnai jaučiamas šilumos ar „tirpimo“ pojūtis).
Sulėtėja kvėpavimas.
Sumažėja raumenų įtampa (ypač veido, sprando srityje).
Gali pasirodyti vaizdiniai arba išryškėti pojūčiai (pvz., šviesos blyksniai, spalvos, garsai).
Išlieka sąmoningumas – žmogus viską girdi ir gali bet kada nutraukti procesą.
Svarbu pabrėžti: hipnozės metu žmogus neišjungiamas – jis pats pasirenka, kaip giliai nori pasinerti ir kiek nori atsiverti siūlomiems pokyčiams. Tai visuomet yra bendradarbiavimo procesas.
Terapinis potencialas
Hipnozė nėra tik atsipalaidavimas. Ji leidžia pasiekti gilesnius pasąmoninius sluoksnius, kuriuose saugomi įsitikinimai, įpročiai ir emocinės reakcijos. Būtent šioje būsenoje galima:
mažinti nerimą ir stresą;
keisti ribojančius įsitikinimus;
atkurti pasitikėjimą savimi;
integruoti naujas, sveikesnes reakcijas;
stiprinti savireguliacijos gebėjimus.
Terapinėje praktikoje hipnozė gali būti taikoma kaip pagrindinis arba papildomas metodas greta kognityvinės elgesio terapijos, schemų terapijos, geštalto ar kitų psichoterapinių krypčių.
Ką verta žinoti prieš taikant?
Hipnozės metu itin svarbus paruošimas – kliento įsitraukimas, pasitikėjimas terapeutu, aiškiai aptarti lūkesčiai ir tikslai. Tyrimai rodo, kad hipnozės efektyvumas stipriai priklauso nuo individualaus jautrumo (hipnotizabilumo), tačiau net ir vidutinio jautrumo žmonėms tinkamai taikoma hipnozė gali atnešti reikšmingą naudą.
Apibendrinant:
Hipnozė nėra paslaptingas reiškinys ar psichologinis triukas – tai natūrali būsena, į kurią kiekvienas gali būti palydėtas saugioje, struktūruotoje aplinkoje. Tai būdas grįžti į save – per kūną, kvėpavimą, vaizduotę ir sąmoningą bendradarbiavimą.





