Kas yra hipnogoginė būsena ir kodėl ji svarbi klinikinėje hipnoterapijoje

Ar kada nors pastebėjote tą keistą momentą, kai esate tarp miego ir budrumo, kai sapnai atrodo tikri, o realūs garsai ar kvapai susipina su jūsų vaizduote? Ši būsena, vadinama hipnogogine, yra tarsi tiltas tarp sąmonės ir pasąmonės. Ji natūraliai pasitaiko kiekvienam, tačiau klinikinėje hipnoterapijoje ji naudojama tikslingai, siekiant padėti žmonėms įveikti psichologinius iššūkius ar pasiekti pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra hipnogoginė būsena, kokie procesai joje vyksta, kodėl ji unikali ir kaip ji taikoma terapijoje.

Sapnas apie skraidantį dramblį

Norint suprasti hipnogoginę būseną, pravartu įsivaizduoti paprastą situaciją. Tarkime, sapnuojate, kad gaudote skraidantį dramblį. Jaučiate vėjo gūsį, matote ryškias spalvas, ir visa tai atrodo absoliučiai tikra – nekeliate klausimų, ar toks dalykas įmanomas. Tuo pačiu metu virtuvėje jūsų partneris verda kavą. Užuodžiate jos kvapą, girdite kavos aparato burzgimą, ir šie pojūčiai taip pat yra tikri – jų nekvestionuojate. Tai hipnogoginė būsena: riba, kur sapnai ir realybė susilieja, o įprastas kritiškas mąstymas tarsi išjungiamas. Jei užmigtumėte, toliau skraidytumėte su drambliu. Jei pabustumėte, eitumėte gerti kavos.

Ši būsena žavi tuo, kad joje protas tampa atviras ir lankstus. Būtent dėl šios priežasties klinikinė hipnoterapija pasitelkia hipnogoginę būseną, kad padėtų spręsti problemas, kurios dažnai slypi giliau, nei pasiekia įprastas sąmoningas mąstymas.

Kas yra hipnogoginė būsena?

Hipnogoginė būsena yra pereinamasis etapas tarp budrumo ir miego, dažniausiai pasitaikantis užmiegant (hipnogoginis) arba pabundant (hipnopompinis). Šioje būsenoje smegenys pereina į alfa ir teta bangų dažnius, kurie siejami su atsipalaidavimu ir padidėjusiu imlumu. Moksliniai tyrimai rodo, kad šie smegenų bangų pokyčiai sukuria unikalią būseną, kurioje sumažėja periferinis suvokimas, o dėmesys sutelkiamas į vidinius procesus (Elkins et al., 2015).

Skirtingai nuo gilaus miego, kai sąmonė visiškai išjungiama, ar budrumo, kai dominuoja kritiškas mąstymas, hipnogoginė būsena yra pusiausvyra. Joje žmogus išlieka sąmoningas, tačiau jo protas tampa mažiau skeptiškas ir labiau priima naujas idėjas ar pasiūlymus. Būtent šis lankstumas daro ją idealią klinikinei hipnoterapijai.

Kodėl hipnogoginė būsena, o ne kita?

Klinikinėje hipnoterapijoje hipnogoginė būsena pasirenkama neatsitiktinai. Palyginti su kitomis sąmonės būsenomis, ji turi kelis unikalius bruožus:

• Padidėjęs imlumas. Alfa ir teta bangos, dominuojančios šioje būsenoje, skatina atsipalaidavimą ir atveria prieigą prie pasąmonės procesų. Tai leidžia terapeutui dirbti su giliai įsišaknijusiomis mintimis ar emocijomis.

• Sumažėjęs kritiškumas. Hipnogoginėje būsenoje žmogus mažiau analizuoja ir vertina informaciją, todėl lengviau priima teigiamus pasiūlymus, pavyzdžiui, susijusius su nerimo mažinimu ar įpročių keitimu.

• Natūralumas. Ši būsena nėra dirbtinai sukuriama – ji vyksta kiekvieną dieną, todėl terapijoje jaučiasi saugi ir pažįstama.
  

Pavyzdžiui, 2024 m. „Frontiers in Psychology“ paskelbtoje meta-analizėje nustatyta, kad hipnoterapija, pasitelkianti hipnogoginę būseną, yra veiksminga gydant nerimą, lėtinį skausmą ir potrauminį stresą (PTSS). Tyrimai rodo, kad šioje būsenoje smegenys lengviau apdoroja emocinius ir elgesio modelius, kurie dažnai yra sunkiai pasiekiami tradicinėje terapijoje.

Kokie procesai vyksta hipnogoginėje būsenoje?

Hipnogoginėje būsenoje vyksta keli svarbūs neurologiniai ir psichologiniai procesai:

• Smegenų bangų pokyčiai. Kaip minėta, alfa bangos skatina atsipalaidavimą, o teta bangos siejamos su kūrybiškumu ir pasąmonės veikla. Šie pokyčiai leidžia žmogui pasiekti gilesnį vidinį dėmesį.

• Vaizduotės suaktyvėjimas. Hipnogoginė būsena dažnai lydima ryškių vaizdinių ar spontaniškų minčių, kurios padeda terapeutui naudoti vizualizacijas kaip įrankį pokyčiams skatinti.

• Emocijų reguliavimas. Šioje būsenoje amygdala, smegenų dalis, atsakinga už emocijas, tampa mažiau reaktyvi, todėl lengviau dirbti su nerimu ar baimėmis.

Klinikinėje hipnoterapijoje terapeutas padeda klientui sąmoningai pasiekti šią būseną per atsipalaidavimo technikas, tokias kaip giluminis kvėpavimas ar progresyvi raumenų relaksacija. Tada naudojami teigiami pasiūlymai ar vizualizacijos, siekiant spręsti konkrečias problemas, pavyzdžiui, mažinti stresą ar keisti nepageidaujamą elgesį.

Kaip hipnogoginė būsena taikoma terapijoje?

Klinikinė hipnoterapija naudoja hipnogoginę būseną įvairiais būdais, priklausomai nuo kliento poreikių. Pavyzdžiui, terapeutas gali:

• Padėti klientui įsivaizduoti raminančią aplinką, kad sumažintų nerimą.

• Siūlyti teigiamus teiginius, stiprinančius pasitikėjimą savimi.

• Dirbti su prisiminimais ar emocijomis, kurios trukdo gerovei.
  

Viena iš efektyvių šios srities krypčių yra Hypno-CBT – metodas, jungiantis klinikinę hipnoterapiją su kognityvine elgesio terapija. Hipnogoginė būsena padeda klientui lengviau priimti naujus mąstymo modelius, o CBT technikos moko struktūriškai keisti elgesį. Pavyzdžiui, žmogus, kenčiantis nuo miego sutrikimų, gali išmokti atsipalaidavimo strategijų per CBT, o hipnozė padeda šias strategijas įtvirtinti pasąmonėje.

Šaltiniai:

• Elkins, G. R., et al. (2015). Advancing research and practice: The revised APA Division 30 definition of hypnosis. International Journal of Clinical and Experimental Hypnosis.

• „Frontiers in Psychology“ (2024). Meta-analysis on the efficacy of hypnotherapy for anxiety and PTSD.