Klinikinė hipnozė: Mitai, kuriuos sugriauti padėjo Sean Michael Andrews straipsnis

Ar hipnozė tinka visiems? Mano kelionė su vienu straipsniu

Kaip HypnoHut įkūrėja, dažnai susiduriu su klausimais apie hipnozės veikimą ir jos ribas. Neseniai skaičiau Sean Michael Andrews straipsnį „Lies Hypnotists Tell“, publikuotą 2025 m. pavasarį žurnale Unlimited Human!. Jis privertė mane stabtelėti ir pažvelgti kritiškiau į kai kuriuos įsitikinimus, kuriuos mes – net ir profesionalai – kartais nejučia palaikome. Šiandien noriu pasidalinti, ką išmokau, kaip tai pritaikau praktikoje, ir kodėl tai svarbu tiems, kurie svarsto apie klinikinę hipnozę.

Apie ką tas straipsnis?

Sean Michael Andrews, dar žinomas kaip „greičiausias pasaulio hipnotizuotojas“, išskiria penkis dažniausiai kartojamus mitus, kuriuos hipnotizuotojai pasako sau ar savo klientams. Kartais tai daroma iš gerų ketinimų – norint sukurti pasitikėjimą, sumažinti įtampą ar paskatinti pokyčius. Tačiau ar tai visada sąžininga ir naudinga?

Štai pagrindiniai mitai, kuriuos jis išskiria:

1. „Visi gali būti užhipnotizuoti.“

Pasak Andrews, apie 10 % žmonių hipnozei yra atsparūs – dažniausiai dėl pasitikėjimo stygiaus ar vidinio pasipriešinimo.

2. „Kiekvienas gali pasiekti gilų transą.“

Tik apie 20 % žmonių natūraliai pasiekia gilų transą. Ir tai visiškai gerai – net ir lengvas transas gali būti efektyvus terapijai.

3. „Tu puikiai pasirodei pasiūlymų priėmimo testuose.“

Šie testai dažnai matuoja fiziologines reakcijas, bet nebūtinai atspindi realų pasąmonės įtaigumą.

4. „Intelektas palengvina hipnozę.“

Tyrimai rodo, kad intelektas ir hipnotizavimas nėra susiję.

5. „Negalima hipnotizuoti girtų.“

Nors tai reikalauja atsargumo, net ir apsvaigę žmonės gali būti įvedami į hipnotinę būseną.

Man labiausiai įstrigo...

Pirmasis mitas – kad „visi gali būti užhipnotizuoti“ – dažnai iškyla mano praktikoje. Klientai ateina su lūkesčiu, kad hipnozė „veiks kaip mygtukas“. Tačiau kaip rodo praktika ir mokslas – ne visiems tai vyksta vienodai. Ir tai yra normalu.

Ką apie tai sako mokslas?

2019 m. Journal of Clinical Psychology paskelbtas tyrimas (Bryant ir kt.) patvirtina, kad 10–15 % žmonių yra atsparūs hipnozei – dažnai dėl baimės prarasti kontrolę. Kitas tyrimas (Frontiers in Psychology, Jensen ir kt., 2021) rodo, kad transo gylis nebūtinai lemia terapijos sėkmę. Kartais būtent lengva, sąmoninga būsena leidžia įtvirtinti pokytį.

Man tai priminė svarbą edukuoti klientus – hipnozė nėra magija, bet mokslu grįsta technika, kuri veikia per atsipalaidavimą ir dėmesingumą. Tokia edukacija ypač svarbi Lietuvoje, kur psichikos sveikata vis dar apgaubta stigmos.

Grįžtu prie rekomenduojamos knygos – „Hypnosis for Change“

Šis straipsnis paskatino mane vėl atsiversti knygą, kurią dažnai rekomenduoju savo klientams – Hypnosis for Change (Hadley ir Staudacher, 1996). Joje praktiškai ir paprastai paaiškinama, kaip hipnozė gali padėti keisti įpročius – nuo rūkymo iki emocinio valgymo. Autoriai akcentuoja, kad hipnozė neveiks be žmogaus motyvacijos – svarbiausia yra vidinis noras keistis.

Knyga labai naudinga pradedantiesiems, nors, mano manymu, joje trūksta atspindžio apie kultūrinius niuansus, svarbius mūsų, lietuvių, aplinkoje.

Norite pabandyti hipnozę namuose? Štai paprastas pratimas:

Atsipalaidavimo pratimas:

1. Raskite ramią erdvę. Patogiai atsisėskite, užmerkite akis.

2. Įkvėpkite per nosį 4 sekundes, iškvėpkite per burną 6 sekundes. Kartokite 5 kartus.

3. Įsivaizduokite vietą, kur jaučiatės saugiai – gal tai miškas, ežero pakrantė ar kalnai.

4. Tyliai kartokite frazę: „Aš esu ramus ir stiprus.“

5. Po kelių minučių skaičiuokite nuo 5 iki 1 ir lėtai atsimerkite.
   

Šis pratimas padeda sumažinti įtampą ir paruošia protą gilesniam hipnozės efektui.

Kaip hipnozė derinama su kitomis terapijomis?

Klinikinė hipnozė dažnai efektyviai jungiama su kitais metodais – ypač su kognityvine elgesio terapija (CBT) ir mindfulness.

CBT padeda atpažinti neigiamus mąstymo šablonus, o hipnozė juos transformuoja per pasąmonės įtaigą. 2020 m. Journal of Clinical Psychology paskelbtas tyrimas (Kirsch ir kt.) parodė, kad hipnozės ir CBT derinys 70 % efektyviau sumažina nerimą nei vien CBT.

Mindfulness ir hipnozė taip pat puikiai dera – abu metodai moko būti „čia ir dabar“. Po hipnozės seanso dažnai rekomenduoju klientams dar kelias minutes pabūti tyloje arba atlikti dėmesingumo meditaciją.

Ką svarbu žinoti prieš pradedant?

Nors hipnozė tinka daugumai, ji nerekomenduojama sergantiems psichozinėmis ligomis (pvz., šizofrenija), nes gali sustiprinti simptomus. Taip pat labai svarbu dirbti su kvalifikuotu specialistu, kuris gerbia jūsų ribas ir sukuria saugią erdvę. Tai ne tik profesionalumo, bet ir etikos klausimas.

Asmeninė patirtis: nuo skepticizmo iki pasitikėjimo

Prisimenu savo pirmą hipnozės sesiją – buvau skeptiška ir šiek tiek įsitempusi. Buvau įsitikinusi, kad kažkas „paims“ mano kontrolę. Bet su laiku supratau: hipnozė nėra apie kontrolę – tai apie bendradarbiavimą. Ir būtent ši patirtis padeda man geriau suprasti klientų baimes bei lūkesčius.

Mitai, tokie kaip „visi gali būti užhipnotizuoti“, gali atgrasyti tuos, kurie jau ir taip abejoja. Tad mūsų, kaip specialistų, pareiga – griauti mitus, edukuoti ir atvirai kalbėti apie realybę.

Atraskite hipnozės galimybes su HypnoHut

Jei svarstote apie hipnozę, bet vis dar turite abejonių – kviečiu pasikalbėti. Registruokitės nemokamai konsultacijai portale hypnohut.lt – atsakysiu į visus klausimus ir padėsiu suprasti, ar šis metodas jums tinka. Pradėkime jūsų kelionę kartu. 🧘‍♀️

Šaltiniai:

• Bryant, R. A., et al. (2019). Hypnotizability and Resistance: A Clinical Study. Journal of Clinical Psychology.

• Jensen, M. P., et al. (2021). Depth of Trance and Therapeutic Outcomes. Frontiers in Psychology.

• Kirsch, I., et al. (2020). Combining Hypnosis and CBT for Anxiety Reduction. Journal of Clinical Psychology.

• Hadley, J., & Staudacher, C. (1996). Hypnosis for Change.