Nerimo sutrikimai - kas tai?

Nerimas yra natūrali žmogaus būsena, kuri nepatogiose situacijose leidžia išlikti budriais. Lengva streso forma yra tarsi savisaugos mechanizmas, kuris paveikia hormonų balansą ir antinksčių veiklą juos informuodamas apie gresiantį pavojų. Taip pradedama mobilizuoti viso kūno energija išlikimui. Tačiau vis daugiau žmonių patiria neracionalią baimę, kuri ilgainiui perauga į nerimo sutrikimus. Nuo jų kenčia milijonai pasaulio gyventojų. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, net 31% suaugusiųjų tam tikru savo gyvenimo momentu yra patyrę bent vieną jų formą ir šis skaičius nuolat didėja.

Įprastai šis nerimo sutrikimas pasireiškia įvairiomis iracionaliomis baimėmis ir fobijomis, kurios turi neigiamą įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Asmenims, patiriantiems ilgalaikį nerimą nebepavyksta suvaldyti savikritiškų minčių, sunkiai sekasi tinkamai funkcionuoti mokykloje arba darbe, o kasdienėse situacijose - vis sudėtingiau priimti sprendimus.

Nerimo sutrikimų požymiai

Nerimo sutrikimai pasireiškia 4 simptomų tipais: somatiniais simptomais, mintimis, emocijomis ir elgesiu. Jie gali atsirasti po vieną, progresuoti nuo pojūčio iki veiksmų arba užplūsti visi kartu tuo pat metu.

Nuolatinę stresinę būseną išgyvenantis asmuo gali jausti kūno siunčiamus signalus: padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas, pašiurpsta oda, atsiranda įvairūs skausmai, galvos svaigimas, prakaitavimas, drebėjimas, pykinimas, mėšlungis, įvairių kūno dalių tirpimas ar net sustingimo jausmas.

Nerimastingą žmogų dažnai aplanko pojūtis kad jį kažkas stebi – tai didina nesaugumo ir buvimo kitokiu jausmą. Dėl šios priežasties toks asmuo yra linkęs tapti atsiskyrusiu.

Dėl nerimo sutrikimų kenčiantį gali apnikti nemalonios emocijos, kaip pavyzdžiui perdėta baimė, neramumas, irzlumas, drovumas, nuovargis arba nuotaikų kaita. Dienomis jam vis sunkiau sekasi susikoncentruoti, o naktimis kankina nerimastingos mintys, kurios perauga į miego sutrikimus: košmarus, nemigą, perdėtą miegojimą ir kt.

Galiausiai, dėl perdėto sunkumo, kuris reikalauja be galo daug jėgų ir susitelkimo, nerimą patiriantis žmogus tampa apatiškas, vengia bet kokių nepatogių situacijų ir veiksmų.

Nerimo sutrikimų formos

Jie gali pasireikšti įvairiomis formomis. Išskyriau 5 šio sutrikimo tipus, juos aprašiau ir pateikiau naudingą informaciją, kaip juos atpažinti ir atskirti vieną nuo kito. Tai ateityje gali padėti lengviau pasirinkti pas kokį reikiamą specialistą būtina kreipiantis.

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Tai dažniausias nerimo sutrikimų tipas, su kuriuo susiduria žmonės. Šis nerimas pasireiškia per savivertės stoką bei kategoriškas, savęs nepasitikėjimą keliančias mintis bei nuolatiniu susirūpinimu dėl visko: kas šiuo metu yra ir tuo, kas ateityje bus, o galbūt niekada neįvyks. Taip pat prie jau išvardintų simptomų galima pastebėti baimės, savikritiškumo, vengimo, depresijos bei obsesinio kompulsinio sutrikimo atspindžių. Šio tipo nerimo sutrikimus gali iššaukti biologiniai, psichologiniai arba socialiniai veiksniai. Nerimastingumo progresavimui įtakos turi sveikatos ir finansų temos, auklėjimas vaikystėje, jau išgyventi įvykiai arba pačio žmogaus sukurtos ateities perspektyvos.

Panikos ir nerimo epizodai

Intensyvi panika ir nerimas gali pasireikšti epizodais, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad jie vienas nuo kito skiriasi. Nerimo epizodai atsiranda reaguojant į tam tikrus stresinius dirgiklius. Ilgainiui nekontroliuojamas nerimas, kritiškos mintys ir iškreipti realybės konceptai progresuoja ir gali virsti nerimo epizodais.

Tuo tarpu panikos epizodai arba dar kitaip vadinamos panikos “atakos” iš pirmo žvilgsnio atrodo atsiranda netikėtai ir primena mirties būseną: apninka didelė baimė, padažnėja kvėpavimas, ima trūkti oro. Tačiau pažinus šią būseną galima pastebėti jos pirmines užuomazgas ir joms pasiruošti. Moksliškai įrodyta, kad panikos epizodus iššaukia įvairios fobijos, įtampa darbe, traumuojančios praeities patirtys, lėtinės ligos ir skausmai. Tačiau kol to nežino pats asmuo, atrodo, kad tai vyksta be priežasties. Psichoterapijų sesijose visa tai galima išsiaiškinti ir išmokti su tuo lengvai tvarkytis.

Abiejų nerimo sutrikimų, panikos ir nerimo epizodų, simptomai yra labai panašūs – visos anksčiau išvardintos nerimo indikacijos. Visi pojūčiai yra labai koncentruoti ir jaučiami ypač didele jėga. Tad norint išsiaiškinti, kas buvo patirta - nerimo ar panikos epizodas - geriausia kreiptis pagalbos į psichologą ir hipnoterapeutą, kuris padės ne tik identifikuoti ir išmokti tvarkytis su šia problema ateityje.

Fobijos

Fobijos – tai perdėta baimė. Jos yra trijų tipų: specifinės, socialinės ir agorafobijos. Specifinėms fobijoms yra priskiriama gyvūnų, voragyvių, aukščio, uždarų erdvių, ligų, stichinių nelaimių, vienatvės, mirties ir kitos baimės. Socialinėms fobijoms būdinga viešumoje patiriama baimė: naudotis tualetu, valgyti vieni, viešai kalbėti prieš auditoriją bei eiti į pasimatymą su nepažįstamuoju(ąja). Šį potyrį nuolat lydi jaudinimasis būti pažemintam, išjuoktam ar sukritikuotam. Agorafobijos pasireiškia po panikos epizodų. Tai patyrę asmenys ima vengti išėjimo iš namų, likti vieni bei situacijų, kuriose pasireiškė priepuoliai.

Kompulsinis sutrikimas

Tai nekontroliuojami kompulsiniai jausmai ir mintys, skatinančios perdėtus pasikartojančius veiksmus siekiant išvengti neigiamų padarinių. Ši nerimo sutrikimų forma pasireiškia įvairiu chroniniu elgesiu. Pavyzdžiui, žmonės, bijantys susirgti, nuolat plauna rankas arba vengia išeiti į lauką, siekiantys perfekcionizmo – tikrina darbus, ar juose neliko neištaisytų klaidų, pedantai – valo dulkes ir rūpinasi, kad visi daiktai būtų savo vietose, išsiblaškę – iš namų neišeina dar kartą negrįžę bent kelis kartus patikrinti, ar užrakintos durys bei išjungti visi elektros įrenginiai.

Potrauminio streso sindromas

Potrauminis streso sindromas išsivysto iš praeityje įvykusių skaudžių nelaimių. Tai gali būti stichinės nelaimės, artimųjų ligos ir netektys, fiziologinis ir psichologinis smurtas, seksualinė prievarta, avarijos ir kt. Anksčiau išgyventi įvykiai nesąmoningai grįžta košmarų, prisiminimų, gąsdinančių minčių ir ateities perspektyvų pavidalu. Nevaldomi šie simptomai žmogų gali kankinti ne vienerius metus.

Kaip gydyti nerimo sutrikimus?

Dažnai sulaukiu klausimo, ar nerimo sutrikimai gydomi. Drąsiai atsakau – taip. Sutrikimus galima gydyti įvairiais būdais, kurie priklauso nuo jų sudėtingumo. Psichoterapijos ir hipnoterapijos sesijos yra naudingos visais pokyčio kelionės etapais, medikamentinio gydymo prireikia sutrikimams stipriai išprogresavus. Visame terapijos procese su nerimą patiriančiu žmogumi gali dalyvauti psichologas, psichiatras, hipnoterapeutas, paramos ir integracijos grupės.

Nerimo sutrikimo priežastis

Pasiryžus vaduotis iš nerimo gniaužtų pirmiausia kyla klausimas, kaip surasti nerimo priežastis. Dažniausiai nerimastingas žmogus gali pats sau atsakyti į šį klausimą, tačiau nežino, ką su ta informacija daryti toliau. Būdama patyrusi psichologė hipnoterapeutė pokalbių terapijos metu galiu padėti rasti atsakymus į kliento rūpimus klausimus ir hipnozėje - ugdyti gebėjimus, reikalingus teigiamam minčių, jausmų ir veiksmų pokyčiui.

Minčių, jausmų ir elgesio keitimas

Žinant aiškias nerimo priežastis pradedamas senųjų įsitikinimų keitimas. Hipnozės metu padidinto pasiūlymo priėmimo būsenoje lavinami įgūdžiai, kurie leidžia atpažinti iracionalias mintis ir veiksmus bei sąmoningai pasirinkti elgtis priešingai - racionaliai. Taip būdamas gilaus atsipalaidavimo būsenoje, tačiau jausdamas aplinką, klientas, vedamas hipnoterapeuto balso, gali lavinti įgūdžius, stiprinti atsparumą, kurti racionalias streso ir neapibrėžtumo valdymo strategijas, išsiugdyti savo naujus gebėjimus ir performuoti elgesio modelius.

Nerimo epizodų suvaldymas

Noriu atkreipti dėmesį, kad visi stebuklai vyksta ne tik už uždarų terapeuto kabineto durų. Klinikinė hipnoterapija nerimo sutrikimams gydyti yra psichoterapijos priemonė, kuri yra pripažinta kaip saugi ir veiksminga psichoterapijos metodika. Tačiau pokyčio kelionėje labai svarbūs ir pačio kliento pastangos. Po hipnoterapijos ir psichoterapijos sesijų užduodami namų darbai, kurie lavina žmonių gelbėjimą susikurti ir laikytis dienos rutinos, dienoraščio pildymo, savirefleksijos ir individualių hipnozių klausimymo.