Viskas apie depresiją: simptomai, gydymas, pagalba sau ir artimajam

Depresija yra vienas dažniausiai pasireiškiančių nerimo sutrikimo formų, kuri turi emocijų paaštrėjimo, nuotaikos svyravimo, negebėjimo susitvarkyti su aplinkos stresoriais bei energijos trūkumo požymių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien Europoje kasmet su ja susiduria per 50 milijonų gyventojų. Tačiau depresija paveikia ne vieną žmogų, bet ir jo aplinką. Įprastai klinikinę depresiją patiriantis asmuo yra viskam apatiškas ir nepajėgus pasirūpinti savo psichologine sveikata, todėl jo artimieji yra linkę išmokti atpažinti negalavimo požymius, modifikuoti savo elgesį su depresija patiriančiu artimuoju bei ieškoti būdų, kaip jam padėti.

Depresijos priežastys

Depresijos atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Dažniausiai tai kyla iš chroniško, ilgai trunkančio streso: nuolatinės nemigos ir sutrikusios hormonų pusiausvyros vaikų priežiūros atostogose, neišsenkančios įtampos darbe ar namie.

Taip pat tai būna išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos. Iš kojų išversti ir psichikos sutrikimo liūne paskandinti gali staiga pasikeitusi gyvenimo aplinka: prarastas darbas, emigracija, išėjimas į pensiją, suprastėjusi finansinė gerovė, nuolatinė įtampa ir stresas arba nepakeliama paskolų našta.

Vidinėmis nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys. Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą. Kalbant apie hormonus– čia jie taip pat vaidina didelį vaidmenį tiek vyrų, tiek ir moterų psichologinėje sveikatoje.

Neretai girdime, kad mamos patiria pogimdyvinę depresiją. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome. Tačiau hormonų svyravimai gali iššaukti psichologinį negalavimą ne tik atsiradus naujai gyvybei, bet ir paauglystės, nėštumo ir net menopauzės metu.

 Pradėjus tyrinėti hipnozės istoriją, atsiskleidžia įdomus pasakojimas, išaustas iš naujovių ir atradimų gijų. Hipnoterapijos ištakos apima laikotarpį nuo mįslingų Franzo Mesmerio hipnotizavimo metodų iki tokių pionierių kaip Džeimsas Braidas ir Zigmundas Froidas revoliucinių įžvalgų. Visa tai buvo apipinta svarbiausiais momentais ir įtakingomis asmenybėmis. Jų novatoriškų pastangų dėka hipnozė iš mistinio reiškinio tapo empirinio tyrimo ir klinikinio taikymo objektu. 

Depresijos tipai

Depresijos tipai yra suskirstyti pagal jos atsiradimo priežastis:

• Endogeninė depresija atsiranda dėl biologinių ir vidinių priežasčių, pavyzdžiui, gyvenimo harmonijos sutrikdymo, fizinių traumų ar įgimtų ligų;

• Egzogeninė depresija kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių. Tam įtakos gali turėti chroniškas stresas, savivertės trūkumas ar psichologiškai stiprūs pasikeitimai gyvenime;

• Depresija, pasireiškianti kaip bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos dalis. Tai yra nerimo sutrikimas, kuris atsiranda pasikartojančių epizodų pavidalu.

Depresijos požymiai

Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami. Žmogus gali jausti tiek psichologinius, tiek ir fiziologinius simptomus.

Pradžioje yra jaučiamas liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarandamas nuolatinis veiklos susidomėjimas, išsivysto apetito sutrikimai (jo stoka arba persivalgymas), atsiranda skausmai be priežasties, neigiami miego režimo pokyčiai (per mažas arba per didelis miegojimas), darosi vis sunkiau susikaupti. Ankstyvoje fazėje neprižiūrima ir nevaldoma depresija naikina atsakomybės jausmą, iššaukia nerimo priepolius ir panikos atakas, pyktį ir dirglumą paverčia agresijos proveržiais.

Galiausiai tai perauga į saviizoliaciją ir savęs žalojimą. Šį nerimo sutrikimą patiriantis asmuo atsiskiria nuo draugų ir artimųjų, vienatvės akivaizdoje ima prarasti savivertę, pradeda galvoti apie savižudybę, o beviltiškumą skandina savęs žalojime. Visi šie pokyčiai kelia sunkumų mokykloje arba darbe, suprastėja santykiai su šeima, kas dar labiau prisideda prie depresijos gilėjimo. Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos laukia liūdnos pasekmės, kurios gali baigtis net artimųjų netektimi.

Kaip gydyti depresiją?

Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai. Tai apima palaikymą, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Tik vadovaujantis holistiniu požiūriu galima pasiekti nepriekaištingų sveikatos pagerėjimo rezultatų ar net visiškai išsivaduoti iš depresijos gniaužtų.

Įprastai depresijos identifikavimo kelionė prasideda psichologo, psichoterapeuto arba hipnoterapeuto kabinete. Jei anksčiau išvardinti simptomai neišnyksta 2 savaites ir ilgiau, specialistas gali įtarti depresijos atsiradimo tikimybę ir rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą. Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą. Tačiau norint efektyviai vaduotis iš depresijos vien vaistų nepakanka. Čia ypač svarbus yra darbas su savimi.

Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių. Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus. Hipnozių dėka žmonės jaučia pakilesnę nuotaiką ir pagerėjusią savijautą.

Atkreipiu dėmesį, kad nevalia pamiršti ir artimųjų, kurie glaudžiais ryšiais yra susiję su depresija patiriančiu asmeniu. Psichologai ir psichoterapeutai padeda ne tik jam, bet ir jo artimiesiems, kurie gali išmokti suprasti ir palaikyti giminaitį jam reikšmingose situacijose.

Pagalba sau

Jei paskaitę šį straipsnį jame atpažįstate save – nelaukite ir imkitės tinkamų veiksmų – kreipkitės pagalbos pas psichologą. Jei nedrąsu – galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją. Jei jau esate atlikę šiuos veiksmus – kviečiu pasirūpinti savo dienos ritualais: susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės, išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje. Galbūt vienas iš šių būdų taps jūsų atsipalaidavimo šaltiniu, kuris padės vėl jaustis savimi.

Pagalba artimajam

Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai – nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia – palydėkite jį iki specialisto kabineto. Jei esate nusiteikę dalyvauti artimojo teigiamų pokyčių kelionėje – jums taip pat verta apsilankyti pas psichologą ir sužinoti, kaip savo veiksmais galite prisidėti prie nerimo sutrikimo suvaldymo.

Depresijos gydymo trukmė

Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas – teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje. Šiame stipriame savitaigos lauke galima žymiai lengviau be didelių valios pastangų kontroliuoti depresijos simptomus, kurti sveikesnes įveikos strategijas ir pozityviau žvelgti į gyvenimą.