Nerimo sutrikimai
1/18/20253 min read


Nerimo sutrikimai: Kas tai ir kaip su tuo tvarkytis?
Nerimas – natūrali žmogaus reakcija, padedanti mums susitelkti ir apsaugoti save nepatogiose situacijose. Tačiau kai nerimas tampa nekontroliuojamas, jis gali peraugti į nerimo sutrikimus. Tai problema, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, net 31% suaugusiųjų tam tikru savo gyvenimo momentu susiduria su šia problema, ir šis skaičius nuolat auga.


Nerimo sutrikimai pasireiškia iracionaliomis baimėmis, kurios neigiamai veikia žmogaus kasdienį gyvenimą. Jie apsunkina mąstymą, mokymąsi, darbą ir net kasdienius sprendimus. Tokie asmenys neretai susiduria su savikritiškų minčių lavina, nuolatiniu nuovargiu ir socialinio gyvenimo problemomis.
Kaip atpažinti nerimo sutrikimus?
Nerimo sutrikimai gali pasireikšti keturių tipų simptomais:
Fiziniai simptomai: greitas širdies plakimas, prakaitavimas, galvos svaigimas, pykinimas, drebėjimas, tirpimas ar skausmai.
Mintys: nuolatinės savikritiškos mintys, neracionalios baimės ar pojūtis, kad esate stebimas.
Emocijos: perdėta baimė, irzlumas, nuovargis, nuotaikų svyravimai ar drovumas.
Elgesys: vengimas nepatogių situacijų, socialinio gyvenimo ribojimas, apatija.
Šie simptomai gali atsirasti palaipsniui arba pasireikšti vienu metu, stipriai paveikdami gyvenimo kokybę.


Dažniausios nerimo sutrikimų formos:
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Tai vienas dažniausių nerimo sutrikimų tipų, pasireiškiantis nuolatiniu susirūpinimu visais gyvenimo aspektais. Pagrindiniai simptomai: savivertės stoka, obsesinis savikritiškumas, vengimo elgesys ir depresijos atspindžiai. Generalizuotą nerimą gali sukelti biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, auklėjimas, sveikatos problemos ar finansiniai sunkumai.
Panikos ir nerimo epizodai
Panikos epizodai, dar vadinami panikos priepuoliais, atsiranda staiga ir primena mirties baimę: padažnėja kvėpavimas, trūksta oro, kyla intensyvi baimė. Nerimo epizodai dažniau susiję su specifiniais stresoriais ir gali progresuoti iki panikos priepuolių. Šias būstenas padeda atpažinti ir valdyti psichoterapija bei hipnoterapija.
Fobijos
Fobijos – tai perdėtos baimės, kurios gali būti specifinės (pvz., vorų, aukščio, tamsos baimė), socialinės (pvz., viešo kalbėjimo ar bendravimo su nepažįstamais) arba agorafobijos, susijusios su vietomis, kuriose gali pasireikšti panikos priepuoliai.
Kompulsinis sutrikimas
Tai nekontroliuojami pasikartojantys veiksmai, skirti sumažinti nerimą. Pavyzdžiui, nuolatinis rankų plovimas, baimė padaryti klaidą ar įkyrios mintys, kurios trukdo kasdienį gyvenimą.


Kaip gydomi nerimo sutrikimai?
Nerimo sutrikimai yra gydomi, o metodai parenkami pagal sutrikimo sudėtingumą.
Psichoterapija: įfektyviai padeda identifikuoti nerimo priežastis ir ugdyti pozityvius mąstymo bei elgesio modelius.
Hipnoterapija: Padeda atpažinti ir keisti giliai įsitvirtinusias nerimo priežastis bei lavinti atsparumą.
Medikamentai: Gali būti skiriami, kai sutrikimas yra stipriai progresavęs.
Savipagalba: Reguliari dienotvarkė, dienoraščio rašymas, savirefleksija ir atsipalaidavimo pratimai stiprina terapijos poveikį.


Kaip pradėti pokyčius?
Pirmasis žingsnis – suvokti savo nerimo priežastis. Psichologas ar hipnoterapeutas gali padėti atskleisti gilumines problemas ir kartu sukurti veiksmingas strategijas, kaip jas įveikti. Hipnozės metu galima lavinti naujus gebėjimus, stiprinti atsparumą ir suformuoti racionalų elgesio modelį.
Nerimo sutrikimai nėra nuosprendis. Su tinkama pagalba ir pastangomis juos galima įveikti, atgauti gyvenimo kokybę ir vėl džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.

